Doha per 3 dienas: geriausi nuotykiai dykumoje ir miesto patirtis
Dar praėjusių metų gruodį iš pradžių planavome aplankyti Katarą, bet baigėsi JAE vietoj to. Grįždami į Frankfurtą skridome su Qatar Airways ir turėjome labai gerą patirtį jų verslo klasės Q-Suite. Vis dar galvojame aplankyti Katarą, kitą pavasarį nusprendėme vėl skristi su Qatar Airways ir per 3 dienas pavyko aplankyti Dohą.
Vėlyvą popietę skridome iš Frankfurto į Dohos tarptautinį oro uostą ir atvykome vidurnaktį. Oficialus taksi iš oro uosto nuvežė mus į „Marriott“ viešbutis Vakarų įlankoje vos per kelias minutes ir kainuoja apie 80 QAR. Įsiregistravę pamiegojome kelias valandas ir mėgavomės nuostabiais tarptautiniais savitarnos pusryčiais.
Doha per 3 dienas
Mūsų viešnagės metu vietinė temperatūra pakilo iki 45 laipsnių. Tai labai apribojo mūsų mobilumą. Todėl per 3 dienų maršrutą Dohoje daug veiklos neplanavome ir sprendimus priėmėme spontaniškai.
Štai kokia veikla mums patiko Dohoje per 3 dienas:
- Pirmoji diena: Nacionalinis Kataro muziejus, Islamo meno muziejus, Mina rajonas ir Souq Waqif
- Trečia diena: Kataros kultūros kaimas ir prekybos centras „Mirqab“.
Pirmoji diena: Nacionalinis Kataro muziejus, Islamo meno muziejus, Mina rajonas, Souq Waqif
Nacionalinis muziejus
Nusipirkome dienos metro bilietą ir metro nuvažiavome į Kataro nacionalinį muziejų, dar vadinamą Dykumos rože. Šio muziejaus architektūra įkvėpta dykumos rožės ir siūlo svaiginančią Kataro istorijos ir paveldo patirtį. Kompleksas yra didžiulis, ir man buvo sunku užfiksuoti visos struktūros vaizdą.
Pasigrožėjome architektūra skaisčiai saulei prieš išskubėdami apsilankyti dovanų parduotuvėje, kuri taip pat pasižymi šiuolaikišku stiliumi. Viršutiniame aukšte yra restoranas „Jiwan“, kuriame siūlomi vietinės virtuvės patiekalai. Ten papietavome ir gėrėjomės Dohos miesto vaizdu ant stogo.
Islamo meno muziejus
Pavažiavome metro keletą stotelių ir išvažiavome link autobusų stoties. Tačiau pradinė autobusų stotis buvo nugriauta. Nors „Google Maps“ nurodė mums važiuoti autobusu su atnaujintu grafiku, teko prašyti vietinių pagalbos. Deja, nė vienas iš jų nežinojo, kur yra autobusas. Nusprendėme iki kitos stotelės eiti pėsčiomis ir laukėme ten apie dešimt minučių. Tolumoje jau matėme Islamo meno muziejų, bet vaikščioti toliau buvo per karšta.
Galiausiai mus pastebėjo gailestingas taksistas ir sustojo pasiimti. Jis mums pranešė, kad autobusas važiavo tik ryte. Demotyvuoti karšto oro, paprašėme, kad jis nuvežtų mus į Mino rajoną pagauti saulėlydžio.
Mina rajonas
Vietovė garsėja spalvingais pastatais. Jis buvo pastatytas pasaulio čempionatui ir daugiausia naudojamas komerciniais tikslais. Pakrantėje priešais kruizų terminalą yra daugybė kavinių ir restoranų, kai kurie iš jų atrodo gana puošniai. Viename iš barų užsisakėme gėrimų ir atsipalaidavę bei atsivėsindami laukėme saulėlydžio.
Saulėlydžio metu vaikščiojome palei krantinę vėsesniame ore – vis dar aukštesnėje nei 35 laipsnių Celsijaus temperatūroje, bet nebekaitinome, todėl karštis buvo pakenčiamas – ir prieblandoje padarėme keletą Dohos daugiaaukščių nuotraukų.
Souq Waqif
Šalia Abdullah Bin Zaid Al Mahmoud Islamo kultūros centro esantis tradicinis turgus garsėja puikiai išsilaikiusiu tradiciniu Kataro architektūros stiliumi, kuriame visi įrenginiai modernizuoti neprarandant istorinės esmės. Jame yra purvu padengtų pastatų, medinių sijų ir gražiai sukurtų arkų. Parduotuvėse buvo prekiaujama prieskoniais, tekstilės gaminiais, rankdarbiais. Vakare buvo labai užimta, nes nukritus temperatūrai vietiniai išėjo apsipirkti. Daugumoje parduotuvių buvo įrengti oro kondicionieriai.
Suplanavome vakarieniauti Danat Al Bahar BBQ Fish restorane, tik sužinojome, kad laukia ilga eilė norint gauti vietą. Vietoje to pietavome restorane „Damasca One“, kuriame lankydavosi ne tik vietiniai, bet ir turistai. Maistas buvo skanus, o porcijų buvo daugiau nei galėjau suvalgyti.
Antroji diena: Qanat kvartalas, Saulėlydžio dykumos kelionė
Qanat kvartalas
Qanat Quartier yra vaizdingas Perlo Kataro rajonas, dirbtinė sala, kurioje yra prabangių parduotuvių, restoranų ir namų. Dėl savo kanalų ir spalvingų pastatų, primenančių Italijos miestą, dažnai vadinamas „Mažąja Venecija“, siūlo pėstiesiems palankias gatves. Dėl karščio turistų nesimatė, bet vakarai greičiausiai bus judresni.
Visų pirma gyvenamasis Qanat Quartier siūlo prabangų gyvenimo būdą su miesto namais, iš kurių atsiveria kanalo vaizdai, ir privačiomis valčių švartavimosi vietomis. Kavinėse ir restoranuose palei kanalus tiekiami įvairūs patiekalai su lauko kėdėmis. Vidurdienį, tvyrant tvankiam karščiui, prieglobsčio ieškojome kavinėje Artist – jaukioje vietoje su vaizdu į kanalą ir menišku dekoru.
Kavinė yra vietinis meno centras, kuriame matėme jaunas moteris, besidalijančias idėjomis. Užsisakėme gėrimų ir išbandėme nebrangų pietų meniu su meno įkvėptais patiekalais, atsivėsindami prieš saulėlydžio kelionę.
Saulėlydžio dykumos safario turas Katare
Mūsų nuotykiai prasidėjo, kai mūsų įgudęs vairuotojas nuvedė mus į jaudinantį pasivažinėjimą per smėlio kopas. Jautėsi kaip ant kalnelių, kai mūsų 4×4 be vargo lipo ir leidžiasi žemyn didžiulėmis kopomis.
Po kiek jaudinančių kopų daužymo sustojome pajūryje, kur iškilusios smėlio kopos susitiko su žydru vandeniu. Jūros dugnas buvo labai plokščias, driekėsi kelis šimtus metrų nuo kranto, todėl besimaudantys galėjo patogiai stovėti. Dykumos grožis, susiliejantis su jūra, gniaužė kvapą, o mano fotoaparatas stengėsi užfiksuoti priešais mane esantį spindesį.
Vėliau vairuotojas nuvežė mus į ramią vietą, kur galėjome mėgautis vaizdingu saulėlydžiu ir stebėti, kaip saulė nusileidžia žemiau horizonto. Tai buvo antras kartas, kai patyriau tokį nuostabų dykumos saulėlydį; paskutinį kartą buvo JAE prieš kelis mėnesius.
Trečia diena: Kataros kultūros kaimelis, prekybos centras „Mirqab“.
Kataros kultūros kaimelis
Išlipome iš metro ir į Kataros kultūros kaimelį patekome per Galeries Lafayette – ikonišką prancūzų universalinę parduotuvę 21 High Street. Išėję iš parduotuvės iškart pajutome vėsų vėjelį po kojomis. Atidžiau pažiūrėję supratome, kad tai požeminė oro kondicionavimo sistema, pučianti šaltą orą į gatvę. Nepaisant 42 laipsnių šilumos, vidury dienos pėsčiųjų beveik nebuvo. Galinga lauko vėsinimo sistema ir Murano stiklo dekoracijos Katara High Street (21 High Street) siūlo komfortą ištisus metus, tikrą prabangą.
Kataros kultūros kaimas yra gyvybingas meno, kultūros ir istorijos centras. Apžiūrėjome keletą įspūdingų galerijų ir muziejų, iš kurių patraukliausia buvo fotoateljė, kurioje eksponuojami vietinių ir tarptautinių menininkų darbai.
Vaikščiodami po apylinkes grožėjomės Kataros amfiteatru – architektūros stebuklu, įkvėptu klasikinių Graikijos teatrų, ir Kataros mečete, papuošta nuostabiais turkio ir violetinės spalvos mozaikos darbais. Planavau aplankyti mečetę, bet man buvo pranešta, kad moterys įeinama pro šonines duris, reikalaujama tinkamo aprangos kodo.
Prekybos centras „Mirqab“.
Prekybos centras „Mirqab“ yra geriausia prekybos ir pramogų vieta, siūlanti prabangą, patogumą ir kultūrinius potyrius. Elegantiška ir stilinga architektūra pasižymi aukštomis lubomis, iš kurių viena primena Paryžiaus galerijos „Galeries Lafayette“ geležinį kupolą, erdvius pėsčiųjų takus ir svetingą atmosferą. Prekybos centras tinka visiems – nuo aukščiausios klasės prabangių prekių ženklų iki populiarių mažmenininkų.
Iš pradžių mūsų vizitas buvo apšviestas pastatas. Tačiau privažiavus prie prekybos centro apsaugos darbuotojas informavo, kad be administracijos leidimo fotografuoti su kamera draudžiama, nors naudotis mobiliuoju telefonu leidžiama. Nuėjome į antrojo aukšto balkoną, kuriame buvo geriausias vaizdas įamžinant pastatą ir fontanų šou.
Kitas tikslas buvo rasti vietą ramiai vakarienei. Nors prekybos centras gali pasigirti įvairiomis maitinimosi galimybėmis, kai kurie restoranai atrodė tušti. Laimei, radome prancūzų restoraną Paul Bakery, kuriame šurmuliuoja vietiniai ir siūlomi patrauklūs patiekalai.
Daha per 3 dienas kelionių patarimai
- Taksi Dohoje yra nebrangūs. Atsisiuntėme Karwa programėlę ir ja patogiai užsisakėme taksi.
- Metro sistema jungia pagrindines lankytinas vietas ir prekybos centrus, už prieinamą kainą už kiekvieną kelionę.
- Retkarčiais buvo galima naudotis golfo vežimėliais, kuriais keleivius iš metro stočių veždavo į turistines vietas. Šie pasivažinėjimai buvo nemokami, tačiau buvo įprasta vairuotojams duoti nedidelį arbatpinigių.
- Nors metro paslauga buvo labai patikima, vietiniai autobusai griežtai nesilaikė savo tvarkaraščių, kaip nurodyta „Google“ žemėlapiuose.
- Ištyrinėti Dohą per 3 dienas yra gana ambicinga. Jei įmanoma, pratęstume savo atostogas dar vienai ar dviem dienoms, kad pasimėgautume paplūdimiu.
- Per 3 dienas Dohoje galima nuveikti daugiau reikalų, jei kelionė vyksta žiemos sezonu, nes temperatūra būtų pakenčiama.