The Book of Kells – Christ Enthroned – Ricko Steveso kelionių dienoraštis
Man vienas didžiausių kelionių džiaugsmų yra asmeniškai susitikti su puikiu menu, kurį surinkau į knygą pavadinimu 100 geriausių Europos šedevrų. Štai vienas iš mano mėgstamiausių:
Jėzus Kristus sėdi soste ir iškilmingai slepia kažką labai svarbaus – knygą, šventą Dievo žodį. Jis turi vešlius garbanotų linų plaukų galvą ir mąslią išraišką. Sėdėdamas po arka, jį supa spalvingų, įmantriai austų piešinių labirintas.
Ši iliustracija iš senos Biblijos pasakoja apie Jėzų. Šis konkretus piešinys atsirado toje istorijos vietoje (Mato 1:18), kai šis dangiškasis Jėzus turėjo gimti kaip nuolankus mirtingasis žemėje.
Tai tik vienas puslapis iš nuostabių 1200 metų senumo evangelijų, žinomų kaip Kellso knyga. Galbūt geriausias meno kūrinys iš vadinamųjų tamsiųjų amžių, ši knyga yra retas artefaktas iš tų neramių laikų.
Tai yra 800 metai. Romos imperija žlugo, Europą paliko chaosas. Vikingai prievartavo ir plėšė. Krikščionių tikėjimas, oficialiai priimtas paskutiniaisiais imperijos gyvavimo metais, dabar susvyravo, Europai grįžtant prie pagoniškų ir neraštingų būdo. Tarp suirutės atokiuose Europos pakraščiuose gyveno būrys mokslininkų airių vienuolių, pasišventusių civilizacijos žarijų puoselėjimui.
Šie vienuoliai stengėsi išsaugoti Dievo žodį Kellso knygoje. Jie paskerdė 185 veršelius ir išdžiovino odas, kad pagamintų 680 kreminės spalvos puslapių, vadinamų veliu. Tada tonzuoti vienuoliai pasiėmė savo gulbės plunksnos rašiklius ir pradėjo dirbti. Jie kruopščiai surašė žodžius lotyniškai, raides papuošė įmantriomis vingiomis, o tekstą įterpė viso puslapio iliustracijomis – taip sukūrė šį „apšviestą“ rankraštį. Projektas buvo nutrauktas 806 m., kai vikingai žiauriai apiplėšė vienuolyną ir nužudė 68 vienuolius. Tačiau išgyvenusieji pabėgo į Kellso abatiją (netoli Dublino) ir baigė savo brangią Bibliją.
Christ Enthroned yra tik vienas puslapis – 1/680th – šios nuostabios knygos. Atidžiau pažvelgus, puslapio neįtikėtinos detalės atgyja. Abiejose Kristaus pusėse yra du paslaptingi vyrai, laikantys drabužius, ir du groteskiškai atrodantys angelai su sulenktais sparnais priekyje. Šalia Kristaus galvos yra povai (Kristaus prisikėlimo simboliai), kurių kojos susipainiojusios į vynmedžius (jo izraelitų šaknų simboliai). Tiesa, Kristus nėra labai realistiškas: jis pozuoja kietai, kaip Bizantijos ikona, migdolinėmis akimis, keistai išdėstytomis ausimis ir ET pirštais.
Tikrasis grožis slypi sudėtinguose dizainuose. Tai spiralių, sūkurių ir susipynusių gyvačių džiunglės – taip, tai gyvatės, kurių mažos galvytės šen bei ten išnyra. Vienuoliai krikščioniškus simbolius (kryžius, povas, vynmedžius) maišė su pagoniškais keltų juos supančio pasaulio motyvais (apskritimais, spiralėmis ir persipyntais raštais). Visa tai padaryta ryškiomis spalvomis – mėlyna, violetine, raudona, žalia, geltona ir juoda – kruopščiai išgraviruota plunksnakočiu. Iš 680 knygos puslapių tik du be puošybos.
Krikščionybei atgavus savo pagrindą Europoje, vienuolynai visur pradėjo kurti panašius vienuolių uscriptus – nors nedaugelis buvo tokie prabangūs kaip Kellso knyga. 1455 m. Johanas Gutenbergas išrado spaustuvę, knygos tapo masine gamyba… ir tūkstančiai vienuolių buvo išlaisvinti iš civilizacijos raštininkų.
